Romantiškas maršrutas Gaujos nacionaliniame parke

Romantiškojo maršruto pradžia – senolis Valmieros miestas.

Valmiera

Valmieros miestą rasite šiek tiek už Rygos, apie 400 km nuo Vilniaus, rymantį Gaujos upės pakrantėje. Jo teritorija yra laikoma viena seniausiai apgyvendintų Latvijoje. Čia žmonės gyveno jau 7000 metų prieš Kristų.

Valmiero mieste yra keletas senove dvelkiančių vietų – Livonijos ordino magistras Wilken von Endorp pastatė Valmieros pilį ir katalikų bažnyčią prie Gaujos upės pakrantės XIII a. Sklando padavimai, kad Livonijos ordino riteriai pilį pastatė senojo baltų miesto vietoje. Šį miestą valdė legendinė Beverina – pusiau dievas, pusiau moteris. Kartais pati pilis vadinama Beverinos vardu. Dabar likę tik jos griuvėsiai. Tuo tarpu 1283 m. pastatyta Šv. Simono bažnyčia iki šiol atrodo taip, kaip viduramžiais. Bažnyčios bokšte įrengta apžvalgos aikštelė, atverianti gražią apylinkių panoramą. Romantiškam pasivaikščiojimui mieste kviečia ir vaizdingi Gaujos upės krantai.

Jei į Valmierą atvyksite iš vakaro, apsistoti galite „Hotel Wolmar“ viešbutyje, o romantiškai pavakarieniauti – jo restorane.

Valmiermuižos dvaras

1762 m. pastatytame neobarokinio stiliaus dvare 1764-aisiais nakvojo pati carienė Jekaterina II. Tai buvo dvaras medžioklei ir gyvenimui vasarą, o jo kieme tais laikais ganydavosi elniai. Kadangi dvaro geografinė padėtis labai patogi, o jo šeimininkai – labai svetingi, dvaras savu laiku išgarsėjo ir tapo mėgstama nakvynės vieta. Čia apsistodavo turtingi ir kilmingi keliautojai, vykdavę iš Sankt Peterburgo į Paryžių.

Visą spalvingą senųjų laikų aukštuomenės publiką, bruzdančią dvaro teritorijoje, dabar galime tik įsivaizduoti. Kad ir kaip gaila, per pasaulinius karus  didžioji rūmų dalis buvo sugriauta, išliko tik įspūdingi vartai ir bokštas. Šiandien dvaro vietoje – kraftinio alaus „Valmiermuiža“ darykla, restoranėlis su tradiciniais latvių valgiais ir romantiškos auros pritvinkusi dvaro aplinka, po kurią galima pajodinėti žirgais.

Valmiermuižos dvarą rasite adresu: Dzirnavu iela 2, Valmiermuiža, vietos koordinatės 56.9540608,24.1958912.

Didysis pragarėlis (Lielā Ellīte)

Po miesto bruzdesio ir dvaro romantikos toliau kelionėje – šiek tiek gamtos gaivos ir lietuvio akiai gan neįprastų vaizdų. Kviečiame į Didįjį pragarėlį.

Didysis pragarėlis (latviškai Lielā Ellīte) yra unikalios arkados formos natūralus smiltainio darinys, kuris atsirado sugriuvus Sieto uolos arkai. Yra duomenų, kad šis Pragarėlis atsirado prieš maždaug 7000–6500 m. Drauge su ten esančiu šaltiniu ši vieta laikoma šventa ir nuo seno yra labai populiari. Kadangi Lietuvoje neturime rimtesnių uolų, pragarėlyje galima kelioms akimirkoms pasijusti kaip kalnuose, kitokios nei įprasta Lietuvoje gamtos apsuptyje.

Didžiojo pragarėlio vietos koordinatės 57.3843215,25.4253332.

Lygatnė (Ligatne)

Mūsų maršute – nedidelis ir charizmatiškas Lygatnės kaimelis. Čia verta trumpam užsukti ir pasidairyti. Kuo ypatingas Lygatnės kaimelis? Ogi tuo, kad jau daugiau nei du šimtus metų jis pulsuoja šalia esančio Lygatnės popieriaus fabriko ritmu. 1815 m. pastatytas fabrikas (vienas seniausių popieriaus fabrikų Europoje) veikia iki šiol, o tais senais laikais visi jo darbuotojai gyveno kaimelyje. Jiems čia buvo pastatyti savotiški bendrabučiai – ilgi mediniai namai, kuriuose darbuotojams butai būdavo skiriami atsižvelgiant į pareigas ir šeimos dydį.

Kaimelį jums padės rasti koordinatės 57.2335465,25.0375785. Jei prireiktų, kaimelyje yra ir turistų informacijos centras (adresas Spriņģu iela 2, Līgatne).

Lustūžio ola

Būnant Lygatnės apylinkėse privaloma aplankyti Lustūžio skardį ir olą. Tiksliau, urvus. Dar vieną lietuvio akiai neįprastą gamtos vaizdą.

Lustūžio skardis, įrėminantis sraunią Gaujos upės kilpą, labai ypatingas – sudarytas iš rusvo, minkšto smiltinio. Kažkada labai seniai vietiniai gyventojai pastebėjo, kad šį gruntą lengva kasti. Ir skardyje pridarė urvų. Urvus, kuriuose buvo daug vėsiau, žmonės, pasirodo, naudojo kaip šaldytuvus ir ten laikė daržoves, vaisius ir kitą gėrį. Net dabar kai kurie jų yra su durimis ir užrakinti.

Beje, miestelyje šalia upės, skardžio ir urvų yra gražių takų pasivaikščiojimui. Tad jei bus noras pasigrožėti gamta ir pramankštinti stipriau kojas, išbandykite juos.

Olos vietos koordinatės 57.233222, 25.041609.

Pabuvus gamtoje vėl kviečiame grįžti į civilizaciją. Toliau maršrute – net trys prabangūs senieji dvarai. Galima aplankyti visus arba tiek, kiek norisi ir leidžia turimas laikas.

Malpilio dvaras

Dvaro rūmai, kuriuos pamatysite atvykę į vietą, pastatyti 1911 m., ir iki šiol yra vienas gražiausių klasicizmo stiliaus dvarų Latvijoje. Matyt, tikrai gerą skonį turėjo tų laikų dvaro savininkas Landratas Aleksandras fon Grotas,  o naujųjų dvaro rūmų, statytų sudegintųjų vietoje, projekto autorius žymus architektas, Baltijos vokietis Vilhelmas Bokslafas buvo geras savo srities specialistas. Pogromų laikais sudeginti senieji dvaro rūmai statyti dar 1760 m., taigi dvaro teritorija skaičiuoja jau daugiau nei porą šimtų nugyventų metų.

Romantikos šiame dvare yra su kaupu. Ne tik prabangūs rūmai džiugins. Pasivaikščioti vilios didelis dailus baroko stiliaus parkas su fontanais ir lelijomis tvenkiniuose, Meilės tiltelis, čia galima paplaukioti medinėmis valtelėmis, pasimėgauti kava Arbatinės pavėsinėje ir net paskraidyti oro balionu. Beje, sakoma, kad šiame dvare yra ir vienas geriausių restoranų Latvijoje.

Dvaro rūmuose įsikūręs viešbutis, tad galima čia likti romantiškam vakarui. O ištroškusius pamatyti daugiau, kviečiame su mumis keliauti toliau.  

Tiesa, Malpilio dvaro adresas yra Pils iela 6, Mālpils. Vietos koordinatės  57.006459,24.9469109.  

Byrinių rūmai (Bīriņi Pils)

Byrinių rūmai, latviškai didingai vadinami pilimi, stūkso dviejų ežerų ir didelio parko apsuptyje. Jie statyti 1860 m. ir priklausė fon Pistolkorsų šeimai. Rūmų projekto autorius – architektas F. V. Hesė. Savito stiliaus pastatas savo laiku buvo gausiai išpuoštas skulptūromis, reljefais. Jie, deja, be pėdsakų dingo Pirmojo pasaulinio karo metais. Pilyje išliko neorenesanso stiliaus interjero apdaila – plati fojė su dvipusiais mediniais laiptais, valgomasis su kesoninėmis medinėmis lubomis ir glazūruota čerpių krosnis. Nors įėjimas į rūmus yra mokamas, labai rekomenduojame juose apsilankyti ir pamatyti išlikusius interjero elementus.

Vaikštinėdami po rūmų parką, jo pakraštyje aptiksite Paukščių sodą. Parko centre yra didingas Meilės ąžuolas, visas pakabinėtas Meilės varpeliais, kuriuos čia palieka jaunavedžiai. Platūs akmeniniai laiptai nuves prie ant ežero kranto esančios pavėsinės – ten daugelis mėgsta fotografuotis. Kažkur netoliese yra ir senoviniai malūnai su senu muziejumi.  

Šalia rūmų, sodininko namelyje, įrengtas viešbutis, tad maršruto keliautojai gali susiplanuoti laiką ir nakvynę ir toliau romantiškai leisti laiką dvaro teritorijoje.

Rūmų adresas: Bīriņu Pils, Bīriņi, Vidrižu pagasts, Limbažu novads, LV-4013. Vietos koordinatės: 57.2438 24.6595.

O mes maršrute turime dar vieną, paskutinę, tačiau ne prasčiausią lankytiną vietą – dar vieną seną, gražų dvarą.

Krimuldos dvaras

Krimuldos dvaras įkurdintas pačiame Gaujos senojo slėnio pakraštyje. Iš ten atsiveria nuostabus vaizdas į slėnį ir kitą jo pusę, kuriuo galima pasigrožėti ir iš šiais metais ten pastatyto apžvalgos bokšto. Apie 1848 m. statytas gyvenamasis namas – neoklasiciztinio stiliaus, o priklausė jis kunigaikščiams Lyvenams. Dideliame parke glūdi Krimuldos pilies, klestėjusios XIII–XVII a., griuvėsiai. Būnant dvaro teritorijoje galima aplankyti ir ten esančią vyninę bei pabendrauti su vietiniais vyndariais.

Dvarą supa ir daug pėsčiųjų takai, o serpantinu galima nusileisti iki didžiausios Latvijoje – Gutmano olos.

Dvarą (beje, jame taip pat galima gauti nakvynę) rasite adresu: Krimuldas muiža, Mednieku iela 1, Sigulda, vietos koordinatės 57.1695452, 24.8285639.

Baigus maršrutą rekomenduojame vykti į Siguldos miestą ir ten apsistoti nakčiai. O daugiau apie patį Gaujos nacionalinį parką ir jo lankytinas vietas galite paskaityti www.entergauja.com.