91 786 ha dydžio teritorija vilioja 100 km/val. skrydžiu virš upės, smiltainio uolomis, legendomis apipintomis pilimis, festivaliais po atviru dangumi ir kulinarija, kurią įvertino „Michelin“ inspektoriai. Nuotykių, pramogų ir potyrių gausa kiekvienam čia leidžia mėgautis atostogomis savu tempu, ištisus metus. Ir kol kas visa tai – be jokių parko atidarymo valandų ir įėjimo mokesčių.
2024 m. per Gaujos nacionalinį parką besidriekantys takai – Miško takas (angl. Forest trail) ir Pajūrio takas (angl. Coastline trail) pateko į „Lonely Planet“ „Best in Travel“ sąrašą kaip rekomenduotinos kelionių kryptys pasaulyje. Tarptautinis 2141 km ilgio Miško takas (angl. Forest trail), kuris Latvijoje per Gaujos parką driekiasi penkiais etapais ir jungia Lietuvą su Estija. Lankytojams patogu pradėti maršrutą nuo Ramkalni arba Ligatnės ir užsukti į Valmiermuižos alaus daryklą vietiniam desertui. Kristine Luca, Gaujos nacionalinio parko turizmo asociacijos „Enter Gauja“ komunikacijos specialistė įsitikinusi – uolos, urvai, lynų trasos ir gurmaniškos vakarienės čia nepaliks abejingų, o įspūdingi lankytini objektai bei žadą atimanti panorama įkvepia nuotraukai, kuriai nereikės filtro.
„Tai vieta, kur galima patirti viską – nuo tylos gamtos apsuptyje iki adrenalino pliūpsnio virš Gaujos upės. Ir visa tai – su pagarba aplinkai. Šiuo metu parkas siekia gauti EUROPARC tvaraus turizmo chartos sertifikatą. Tai reiškia, kad parkas oficialiai įsipareigoja vystyti turizmą taip, kad būtų tausojama gamta, palaikoma vietos bendruomenė ir išlaikomi kultūriniai ištekliai“, – sako K. Luca.
Gamtos didybė – uolos, upės ir panoramos
Gaujos nacionalinis parkas gniaužia kvapą ir dėl savo dydžio, ir dėl įspūdingos geologinės įvairovės. Milijonus metų formuotos smiltainio uolos, upių vingiai ir tankūs miškai čia sukuria kraštovaizdį, kuris kiekvieną sezoną atrodo vis kitaip. Vienas iš labiausiai lankomų objektų – Gutmanio urvas. Tai didžiausia natūrali ola Baltijos šalyse, kurios sienos išraižytos XVII a. keliautojų paliktais ženklais. Šalia slypi ir romantinė legenda apie Turaidos Rožę – ji byloja apie meilės istoriją, kuri suteikia šiai vietai dar daugiau simbolinės reikšmės.
Vos 40 kilometrų nuo Siguldos – Erglu uolos. Tai įspūdinga, daugiau nei 700 metrų ilgio smiltainio siena, kurios aidai primena vargonų muziką. Uolą supa pažintiniai takai ir apžvalgos aikštelės, iš kurių atsiveria vienas gražiausių Gaujos slėnio vaizdų. O Zvartes uola, iškilusi virš Amatos upės, žavi ryškiu raudonu atspalviu ir yra viena labiausiai fotografuojamų parke. Čia galima leistis į trumpą žygį, stebėti paukščius ar tiesiog ilsėtis pievoje šalia tekančios upės.
Šiauriau, netoli Valmieros, stūkso Sietiniezio uola – balto smiltainio masyvas, kurio reljefas primena natūralią skulptūrų galeriją. Jo paviršiuje išraižytos natūralios ertmės primena bičių korius – vietiniai šią uolą praminė „sietu“.
Nuotykių zona – greitis, aukštis ir grynas oras Sigulda gali būti neoficialiai tituluojama Baltijos adrenalino sostine – čia galima išbandyti tai, ką sunku rasti daugelyje didžiųjų pasaulio šalių. Tad ieškantys daugiau nei kvapą gniaužiančių vaizdų, Gaujos nacionaliniame parke ras veiksmo ir suvoks, kas slypi už komforto zonos ribų.
Didžiausias traukos objektas – „Turbo Zipline“. Tai unikalus lynas, kuriame įrengtos aviacinės turbinos leidžia skrieti virš Gaujos upės net 100 km/val. greičiu. Patirtis ne tik nepakartojama, bet ir itin fotogeniška – tokia, kuri prikausto dėmesį ne tik „Instagram“ sraute. Išbandyti savo drąsą galima ir „bungee“ šuoliu iš lynų keltuvo, kuris siekia 43 metrus virš slėnio. O jei norisi pakilti be kritimo, galima išbandyti vėjo tunelį, kuriame laisvas skrydis tampa realybe.
Žiemos sezono metu adrenalino ištroškusieji kviečiami į Siguldos bobslėjaus trasą. Turistinė versija leidžia išbandyti profesionalų trasą ir pasiekti net iki 110 km/val. greitį – tai vienintelė tokia patirtis Baltijos šalyse. Ieškantiems šiek tiek švelnesnio tempo, bet vis dar aktyvaus poilsio – puikiai tiks plaukimas baidarėmis Gaujos upe, važiavimas kalnų dviračiais pažintiniais takais arba apsilankymas „Ramkalni“ pramogų parke, kuris siūlo įvairias veiklas tiek vaikams, tiek suaugusiems. Kultūra tarp medžių – pilys, festivaliai, gyvo alaus tradicijos Gauja – tai vieta, kur kiekviena kelionės diena gali virsti nauju atradimu. Regionas garsėja ir neišsemiamais kultūros klodais bei bene tankiausiu istorinių pilių tinklu Baltijos šalyse.
Viena įspūdingiausių – Turaidos pilis, kuri stūkso Turaidos muziejaus reservate. Raudonos pilies plytos šviečia virš slėnio jau nuo XIII amžiaus. Jos teritorijoje įsikūręs Turaidos muziejaus rezervatas kviečia užkopti į bokštą, aplankyti senovinę medinę bažnyčią, pasivaikščioti tarp skulptūrų ir pažinti latvių folklorą iš arčiau.
Keliaujant toliau, stūkso Cėsio pilis. Tai – vienas geriausiai išsilaikiusių viduramžių pilių kompleksų Latvijoje. Šalia besidriekiantis parkas ir dvaro rūmai leidžia išgyventi tikrą istorinę kelionę su žibintų turais bei gyvomis demonstracijomis. Gamtos ir istorijos derinys atsiskleidžia ir Araiši ežero archeologiniame parke – čia pagal archeologinius radinius atkurta IX–X a. gyvenvietė leidžia įsivaizduoti, kaip gyveno senieji latviai, apsupti ežerų ir miškų.
Valmieroje verta aplankyti „De Woldemer“ ekspoziciją – moderniai įrengtą muziejų pačiame miesto istoriniame centre. Čia seni mediniai namai susitinka su šiuolaikine architektūra, o ekspozicijos pasakoja apie Hanzos laikų prekybą, miestiečių kasdienybę ir amatų tradicijas. Skonis per istorijas – nuo uogų rinkimo iki „Michelin“ restoranų Kelionė po Gaujos nacionalinį parką – tai ir kulinarinis atradimas. Šis regionas garsėja vietiniu fermentuotu desertu – uogų ir vaisių gėrimai, sukurti mažųjų gamintojų, tampa vis populiaresni ne tik tarp latvių, bet ir tarp keliautojų.
Norintieji daugiau sužinoti apie vietinę gastronomiją gali užsisakyti maisto pažinimo turus ar net išbandyti sezoninį uogų rinkimą ir žolelių pažinimą gamtoje su vietiniais gidais – tai vadinamasis „foraging“, kai gamtos dovanos renkamos tvariai ir atsakingai, dažnai netgi ruošiamos iš karto miške arba sodyboje.
Čia taip pat įsikūrę restoranai, patekę į „Michelin“ gidą. Vienas garsiausių – šiaurietiškas „H.E. Vanadziņš“ Cėsio senamiestyje. Restauruotame istoriniame pastate įsikūręs restoranas siūlo modernią šiaurietišką virtuvę, kur patiekalai ruošiami iš vietinių sezoninių produktų. Valgymo patirtis čia primena kelionę po Latvijos laukus, miškus ir sodus. Kiek šiauriau Valmieroje – „Valmiermuiža Beer Kitchen and Terrace“. Tai vieta, kur tradiciniai Latvijos skoniai atgimsta per šiuolaikinius receptus. Virtuvėje naudojami tik sezoniniai ūkio produktai, o patiekalai dažnai derinami su vietiniais aludariais.
Planuokite savo kelionę – kada, kur ir kaip
Gaujos nacionalinis parkas – ne tik vasaros kryptis. Čia keliauti verta ištisus metus. Pavasarį laukia kvapnūs miškai ir žydinčios pievos, vasarą – vandens pramogos ir festivaliai, rudenį – spalvų terapija tarp klevų, o žiemą – bobslėjaus trasa, kalnų slidinėjimas ir šildantis gėrimas prie židinio.
Apgyvendinimo pasirinkimas parke – itin įvairus. Ieškantiems istorinio žavesio – „Birini Castle“ ant ežero kranto, „Krimulda Manor“ su degustacijomis ar elegantiškasis „Malpils Manor“, garsėjantis gurmanišku restoranu. Gamtoje įsikūrę „boutique“ stiliaus viešbučiai – „Annas Hotel“ ir „SPA Hotel Ezeri“ Siguldoje – siūlo poilsį su papildoma doze komforto. Valmieroje laukia „Hotel Wolmar“, patogus šeimoms ir miesto tyrinėtojams.
Ieškantiems artumo su gamta, K.Luca rekomenduoja „Ziedlejas“ stiklo kambarius su Latvijos dizaino apdovanojimu – nuo miško tylos skiria tik viena stiklo siena. Kempingų mėgėjams patiks „Ozolkalns“ stovyklavietė, kuri yra itin patogi baidarių turui ar savaitgalio išvykai.
„Rinkitės viešbučius, pažymėtus ženklu „Enter Gauja Partner“, naudokitės daugkartinėmis gertuvėmis, avėkite patogią avalynę, rugpjūtį turėkite purškalą nuo uodų ir priklausomai nuo metų laiko – vandeniui atsparią aprangą. Pravers ir iš anksto telefone išsaugoti žemėlapiai, nes kalvos gali slopinti ryšio signalą. Dar vienas praktinis ir gamtą tausojantis patarimas – miško takų asmenukes darykite nežengę už lentų takų, nes smiltainis trapus kaip morengas“, – pataria K.Luca. Informacija pasiekiama ranka Norite viską apžiūrėti patys? Svetainėje www.entergauja.com rasite visą aktualią informaciją net ir lietuvių kalba – interaktyvius žemėlapius, trasų aprašymus, nuorodas į renginius, apgyvendinimo rekomendacijas ir net galimybę gauti individualų maršrutą. O jeigu kyla klausimų, komanda visada pasiekiama – „Esame tik per vieną skambutį ar elektroninį laišką nuo jūsų“, – sako ji. Laukiate progos?
Artimiausi renginiai:
Mālpils braškių festivalis – 2025 m. birželio 28 d.
Tarptautinis folkloro festivalis „BALTICA26“ – 2025 m. birželio 29 d.
Siguldos operos festivalis – 2025 m. liepą Valmiermuižos etnomuzikos festivalis – 2025 m. liepos 5 d.
UEC Europos BMX čempionatas – 2025 m. liepos 10-13 d.,
Valmieroje Cēsis miesto festivalis – 2025 m. liepos 18-20 d.
Valmiera miesto festivalis – 2025 m. liepos 25-27 d., tarp atlikėjų pasirodys ir lietuviai „The Roop“
Folkloro festivalis „Baltica“ – 2025 m. vasarą,Turaidoje
Siguldos sūpynių festivalis – vyksta kasmet balandį
.jpg?w=144&h=96&mode=crop)
